„Sekmės kelias”
Sėdžiu ryte, ramiai mėgaujuosi kava – žiūriu pro langą, kai staiga ateina žinutė: „Renatai, reikia skubiai atvažiuoti ir skaityti pranešimą!“ Žinot, kaip būna – dar neprisikrapštęs akių, bet jau reikia kažkur lėkt. Šokau iš savo sofkės, pasitikrinau veidrodyje, ar bent atrodau kaip žmogus, užsidėjau naujausią maikę (ta, kuri mane verčia jaustis kaip milijonieriumi), ir beveik …